- siaubėjas
- siaubė́jas, -a smob. (1) DŽ1, siaubė̃jas, -à (4) K 1. kas siaubia, niokoja, naikina: Už šios ribos beliko du keliai: arba drąsiai stoti prieš siaubėjus ir žudikus, arba visiškai nuleisti rankas, pasiduoti likimo valiai ir žudikų malonei J.Balt. 2. K kas siaučia, išdykauja.
Dictionary of the Lithuanian Language.